smailigalis

smailìgalis sm. (1), smailỹgalis (1) KŽ 1. žr. smaigalys: Kiaušio smailìgalis pramuštas Ktč. Adatos smailygalis rš. Gustavas nesiliovė ūsus raitęs, iš jų smailigalių virvę sukęs Pt. 2. smaili viršūnė: Užsikerėblinome ant aukščiausio kalno smailigalio rš.